šinolis

ךinõlis (l. szynal) sm. (2) 1. RtŽ, Kp, Kvt vinis, pritvirtinanti ratlankio ar pavažos apkaustą: Visi ratų šinõliai išlakstė Jnšk. Trumpais šinõliais prikaustytos pavažos buvo ir atpuolė bevažiuojant Lzd. ^ Iš sopės jau man dantys gerklėj netelpa – išsikėlė kai šinõlis Prng. 2. prk. rakštis, pašinas: Pjaudamas malkas, į koją įsivariau baisų šinõlį Mtl.